Astmos ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašas, 2011

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
I S A K Y M A S

DEL ASTMOS AMBULATORINIO GYDYMO KOMPENSUOJAMAISIAIS VAISTAIS
TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2011 m. gruodžio 22 d. Nr. V-1088>
Vilnius

Siekdamas tinkamai reglamentuoti ambulatorini gydyma kompensuojamaisiais vaistais:

1. T v i r t i n u Astmos ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos apraša (pridedama).

2. P a v e d u isakymo vykdyma kontroliuoti viceministrui pagal administruojama sriti.

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMONDAS ŠUKYS

___________________

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2011 m . gruodžio 22 d.
isakymu Nr. V-1088
 

 

 

 

ASTMOS AMBULATORINIO GYDYMO KOMPENSUOJAMAISIAIS VAISTAIS TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Astmos ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato suaugusiuju astmos, pagal Tarptautines statistines ligu ir sveikatos sutrikimu klasifikacijos Australijos modifikacija TLK-10-AM žymimos kodais J45.0, J45.1, J45.8, J45.9, diagnozavimo, ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais ir gydymo efektyvumo vertinimo tvarka.

2. Šiame tvarkos apraše vartojama savoka:

Astma – letine uždegimine kvepavimo taku liga, pasireiškianti padidejusiu bronchu reaktyvumu, bronchu obstrukcija ir del jos atsirandanciais pasikartojanciais švokštimo, dusulio, krutines veržimo ar kosulio simptomais, ypac nakti ar paryciais, praeinanciais savaime arba gydant.

 

3. Kitos šiame teises akte vartojamos savokos atitinka istatymuose ir kituose teises aktuose vartojamas savokas.

 

 

II. ASTMOS DIAGNOZAVIMAS

4. Šeimos gydytojas ar kitos profesines kvalifikacijos gydytojas, itares astma, pacienta siuncia pas gydytoja pulmonologa ar gydytoja alergologa ir klinikini imunologa, kad butu patvirtinta astmos diagnoze.

5. Astma turi buti itariama, jei pacienta vargina priepuoliniai (epizodiniai) arba nuolatiniai simptomai: dusulys, sunkumo (veržimo) jutimas krutineje, švokštimas (švilpimas), kosulys. Priepuoli gali sukelti ivairus dirgikliai (šaltas oras, fizinis kruvis, kvapai, kvepavimo infekcija, alergenai ir kt.). Dusulio priepuoliai dažnai pasireiškia nakti arba ankstu ryta. Pavartojus bronchus plecianciu vaistu, simptomai išnyksta arba palengveja.

6. Gydytojas pulmonologas ar gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, patvirtines astmos diagnoze, paskiria gydyma. Astmos diagnozei patvirtinti atliekama spirometrija su bronchu pletimo meginiu. Butina paneigti kitas bronchu obstrukcijos priežastis, pagal poreiki atliekant kitus tyrimus (krutines lastos rentgenini tyrima, krutines lastos kompiuterine tomografija, bronchoskopija ar kt.). Bronchu reaktyvumo tyrimai atliekami itarus astma vien pagal anamnezes duomenis, nesant klinikiniu ir spirometriniu bronchu obstrukcijos požymiu.

 

III. AMBULATORINIS ASTMOS GYDYMAS KOMPENSUOJAMAISIAIS VAISTAIS

7. Pagrindiniai astmos gydymo principai:

7.1. astma gydoma individualiai, vengiant astmos simptomus provokuojanciu veiksniu (alergenu, tabako dumu, aplinkos teršalu ir pan.), šalinant ar lengvinant simptomus, didinant fizini aktyvuma, išlaikant kuo geresne plauciu funkcija, saugant nuo ligos paumejimu ir mirties del astmos, vengiant nepageidaujamo vaistu poveikio;

7.2. ligoniai gydomi pakopiniu principu, atsižvelgiant i astmos kontroles lygi;

7.3. visose gydymo pakopose, išskyrus pirmaja, pacientui butina vartoti kontroliuojamuosius vaistus, slopinancius uždegima ir padedancius kontroliuoti astmos simptomus.

8. Pirma karta diagnozavus astma ir skiriant pacientui gydyma, ivertinamas ligos sunkumas ir parenkama labiausiai astmos sunkuma atitinkanti gydymo pakopa (1 lentele). Intermituojanti astma pradedama gydyti pagal pirmosios pakopos rekomendacijas, lengvai persistuojanti astma – pagal antrosios pakopos, o vidutinio sunkumo ar sunkiai persistuojanti astma – pagal treciosios pakopos rekomendacijas (2 lentele). Ekvivalentines inhaliuojamuju gliukokortikoidu paros dozes pateiktos 3 lenteleje.

1 lentele. Negydytos astmos sunkumo klasifikacija*

Sunkumas

Simptomai diena

Simptomai nakti

Plauciu funkcija

Intermituojanti

- simptomai < 1 k./sav.;

- paumejimai trumpalaikiai.

= 2 k./men.

FEV1 ar PEF = 80 proc. normos;

FEV1 ar PEF kintamumas

< 20 proc.

Lengva persistuojanti

- simptomai > 1 k./sav., bet < l k./d.;

- paumejimai gali tureti itakos paciento aktyvumui ir miegui.

> 2 k./men.

FEV1 ar PEF = 80 proc. normos;

FEV1 ar PEF kintamumas

20–30 proc.

Vidutino sunkumo persistuojanti

- simptomai kasdien;

- kasdien reikia greitai veikianciu inhaliuojamuju ß2-agonistu;

- paumejimai gali tureti itakos paciento aktyvumui ir miegui.

 

> l k./sav.

FEV1 ar PEF 60–80 proc. normos ;

FEV1 ar PEF kintamumas

> 30 proc.

Sunki persistuojanti

- simptomai kasdien;

- ribotas fizinis aktyvumas;

- dažni paumejimai.

dažni

FEV1 ar PEF < 60 proc. normos,

FEV1 ar PEF kintamumas

> 30 proc.

proc.

* - ligos sunkumas nustatomas prieš skiriant ilgalaiki gydyma astma kontroliuojamaisiais vaistais; astma priskiriama sunkesnei kategorijai esant nors vienam sunkumo kriterijui; FEV1 – forsuoto iškvepimo turis per pirmaja sekunde; PEF – didžiausias iškvepimo sroves greitis.

 

2 lentele. Pakopinis astmos gydymas

Astmos gydymo pakopa

Gydymas

I

1. Skiriami trumpai veikiantys bronchus pleciantys vaistai pagal poreiki:

1.1. salbutamolis;

1.2. fenoterolis;

1.3. ipratropio bromidas;

1.4. fenoterolis ir ipratropio bromidas.

II

1. Skiriami trumpai veikiantys bronchus pleciantys vaistai pagal poreiki.

2. Skiriama maža inhaliuojamojo gliukokortikoido doze*:

2.1. beklometozono;

2.2. budezonido;

2.3. flutikazono.

3. Skiriamas geriamasis modifikuoto atpalaidavimo teofilinas.

III

1. Skiriami trumpai veikiantys bronchus pleciantys vaistai pagal poreiki.

2. Skiriama maža inhaliuojamojo gliukokortikoido (beklometazono, budezonido, flutikazono) doze su ilgai veikianciu b 2 -agonistu (salmeteroliu, formoteroliu) viename ar atskiruose inhaliatoriuose*

arba

vidutine ar didele inhaliuojamojo gliukokortikoido (beklometazono, budezonido, flutikazono) doze

arba

maža inhaliuojamojo gliukokortikoido doze su geriamuoju modifikuoto atpalaidavimo teofilinu.

IV

1. Skiriami trumpai veikiantys bronchus pleciantys vaistai pagal poreiki.

2. Skiriama vidutine ar didele inhaliuojamojo gliukokortikoido (beklometazono, budezonido, flutikazono) doze su ilgai veikianciu b 2 -agonistu (salmeteroliu, formoteroliu) viename ar atskiruose inhaliatoriuose*.

3. Prireikus papildomai skiriamas geriamasis modifikuoto atpalaidavimo teofilinas.

V

1. IV pakopos gydymas papildomai skiriant geriamaji gliukokortikoida.

2. Ilgalaike deguonies terapija.

* - vaistas ar vaistu derinys, kuriam teikiama pirmenybe.

 

3 lentele. Ekvivalentines inhaliuojamuju gliukokortikoidu paros dozes ( m g/d)

Vaistas

Maža doze

Vidutine doze

Didele doze

Beklometazono dipropionatas

200–500

> 500–1000

> 1000–2000

Beklometazono dipropionatas (labai smulkiu daleliu)

100–200

> 200–400

-

Budezonidas

200–400

> 400–800

> 800–1600

Flutikazono propionatas

100–250

> 250–500

> 500–1000

 

9. Jei gydoma astma išlieka nekontroliuojama, skiriamas viena pakopa intensyvesnis gydymas. Jei gydoma astma sekmingai kontroliuojama ne trumpiau kaip tris menesius, pereinama prie žemesnes pakopos rekomenduojamo gydymo. Jei gydoma astma kontroliuojama tik iš dalies, didinama inhaliuojamojo gliukokortikoido doze ir (ar) skiriamas papildomas vaistas (kaip nurodyta 2 lenteleje).

10. Vaistus skiria ir keicia gydytojas pulmonologas, gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, šeimos gydytojas ar pirmines sveikatos priežiuros komandos vidaus ligu gydytojas, atsižvelgdamas i astmos kontroles lygi, ligos eiga, nepageidaujama vaistu poveiki.

11. Šeimos gydytojas ar pirmines sveikatos priežiuros komandos vidaus ligu gydytojas siuncia pacientus konsultuotis pas gydytoja pulmonologa ar gydytoja alergologa ir klinikini imunologa esant šioms indikacijoms:

11.1. kai nepavyksta pasiekti astmos kontroles gydant 3 men. (bet ne ilgiau) pagal gydymo pakopomis rekomendacijas;

11.2. po sunkaus astmos paumejimo;

11.3. jei gydoma didele inhaliuojamojo gliukokortikoido doze arba pagal ketvirtaja ar penktaja gydymo pakopa (konsultuotis siunciama kas 6 men.).

 

 

IV. GYDYMO EFEKTYVUMO VERTINIMAS

 

12. Pagrindiniai ligos eigos ir gydymo efektyvumo vertinimo kriterijai: simptomu dažnis, aktyvumo apribojimas, skubus bronchus plecianciu vaistu poreikis, plauciu funkcija, astmos paumejimai (4 lentele).

 

4 lentele. Astmos kontroles lygiai*

Klinikiniai požymiai

Kontroliuojama

(visi išvardyti požymiai)

Iš dalies kontroliuojama

(vienas iš išvardytu požymiu)

Nekontroliuojama

Simptomai diena

Nera ( = 2/sav. )

> 2/sav.

Trys ar daugiau iš dalies kontroliuojamos astmos klinikiniu požymiu per savaite**

Aktyvumo apribojimai

Nera

Yra

Simptomai nakti / prabudimai

Nera

Yra

Bronchus plecianciu vaistu / skubaus gydymo poreikis

Nera ( = 2/sav. )

> 2/sav.

Plauciu funkcija

(PEF ar FEV1)

Normali

< 80 proc. normos ar geriausio individualaus rodmens

* vertinamas paskutiniuju keturiu savaiciu laikotarpis, ** paumejimas, ivykes bet kuria iš paskutiniu keturiu savaiciu, reiškia nekontroliuojama astmos savaite.

 

13. Pirma karta paskirto gydymo veiksminguma po 1–3 menesiu vertina gydytojas pulmonologas ar gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, jei reikia, gydyma keicia. Veliau šeimos gydytojas ar pirmines sveikatos priežiuros komandos vidaus ligu gydytojas tesia paskirta gydyma ir, atsižvelgdamas i klinikinius simptomus, fizini aktyvuma, pneumotachometrijos duomenis, skubu bronchus plecianciu vaistu poreiki, ligos paumejimus, ne reciau kaip kas 3 menesius vertina astmos kontroles lygi. Ligos eigai tapus intermituojanciai astmos kontroles lygis vertinamas reciau.

14. Gydytojas pulmonologas ar gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas konsultacijos metu vertina simptomus, fizinio kruvio tolerancija, skubu bronchus plecianciu vaistu poreiki, spirometrijos duomenis, ligos paumejimus. Prireikus papildomai atliekamas išplestinis plauciu funkcijos vertinimas (plauciu turiu ir (ar) duju difuzijos plauciuose tyrimai), skiriamas arba keiciamas gydymas.

__________________

 

 

Partneriai