Pulmonologijos naujienos, Nr. 11, 2022

Mieli Skaitytojai, Kolegos,

Lėtinės obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra trečia dažniausia mirties priežastis po kardiovaskulinių ligų ir neoplazijų. Mirštamumas nuo LOPL per 1990−2017 m. laikotarpį padidėjo 18 proc.

LOPL diagnozuojama, kai yra būdingi klinikiniai simptomai (lėtinis kosulys, skrepliavimas ir (ar) dusulys), neišnykstanti bronchų obstrukcija spirometrijoje ir paneigtos kitos bronchų obstrukcijos priežastys. Spirometrija yra svarbiausias instrumentinis LOPL diagnostikos tyrimas. Europos ir Amerikos pulmonologų draugijos rekomenduoja naudoti tiriamojo asmens spirometrijos apatinės normos ribos rodiklį (FEV1/FVC arba FEV1/VC reikšmė po bronchus plečiamojo vaisto pavartojimo yra mažesnė nei apatinė normos riba). Šis spirometrinis LOPL diagnostinis rodiklis naudojamas ir Lietuvoje. Globalinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyvinės grupės (GOLD) rekomenduojamas bronchų obstrukcijai įvertinti naudoti fiksuotą FEV1/FVC<70 proc. normos po bronchus plečiamojo vaisto pavartojimo rodiklį. Naudojant GOLD fiksuotą FEV1/FVC kriterijų kyla pavojus nediagnozuoti LOPL jaunesnio amžiaus žmonėms ir priešingai – hiperdiagnozuoti LOPL vyresnio amžiaus žmonėms.

2019 m. atliktas globalinio LOPL paplitimo tyrimas. Duomenys buvo surinkti iš 65 valstybių. LOPL paplitimas 30−79 metų amžiaus populiacijoje sudarė 10,3 proc, t.y. 391,9 mln. žmonių pagal GOLD kriterijų arba 7,6 proc, t.y. 292 mln. žmonių pagal spirometrijos apatinės normos ribos kriterijų. Buvo nustatyti šie pagrindiniai LOPL rizikos veiksniai: cigarečių rūkymas, kūno masės indeksas < 18,5 kg/m2, biomasių poveikis, išorinės aplinkos dulkės
ir teršalai.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 2019 m. mirė 38 281 žmogus. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Ketvirtoje vietoje mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2020 m. mirtingumas didėjo beveik nuo visų mirties priežasčių. Trijų pagrindinių mirties priežasčių (kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys) dalis 2020 m. sumažėjo ir sudarė 77,3 proc. visų mirusiųjų (2019 m. – 81,9 proc.). Net 5,2 proc. visų mirusiųjų sudarė mirtys nuo COVID-19. 2020 m. mirtys nuo COVID-19 užėmė ketvirtąją vietą mirties priežasčių struktūroje.

Mirtingumas nuo LOPL (TLK-10-AM J41-J44; lėtinis bronchitas, emfizema ir kitos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos) sudarė tik 16,6 (vyrų − 26,5, o moterų − 8,0) iš 100 000 gyventojų.

Mirties priežasčių struktūra Lietuvoje ir ES valstybėse - narėse skiriasi. Daugelyje ES valstybių - narių trečioje vietoje yra mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų. Tokios pat tendencijos stebimos ir globaliai pasaulyje. Susidaro įvaizdis, kad Lietuvoje mirčių struktūroje LOPL sudaro tik nedidelę dalį, tačiau liga dėl to juk niekur nedingsta, ligoniai ja serga ir nuo jos miršta.

Deja, LOPL yra mirtina liga. Netgi naujausi vaistai nuo LOPL nesulėtina LOPL progresavimo ir plaučių funkcijos blogėjimo. Priemonės, kurios yra veiksmingos lėtinant ligos progresavimą ir mažinant mirštamumą nuo LOPL, yra rūkymo metimas ir fizinis aktyvumas, o sunkios ligos atveju − deguonies terapija arba ilgalaikė neinvazinė ventiliacija namuose.

Suprantame, kad kaip ir kitų ligų atveju, taip sergant ir LOPL geriausių rezultatų galime pasiekti diagnozavę ligą anksčiau. LOPL diagnostikai turime puikų sprendimą – spirometriją. Normali spirometrija – paneigia LOPL diagnozę, o nustačius obstrukciją, LOPL diagnozė tampa labai tikėtina.

Lietuvoje turime pakankamai gydytojų, turime spirometrų, žinome, kokia liga yra LOPL, todėl turime visas galimybes anksčiau diagnozuoti šią klastingą ligą ir padėti žmogui.

Dėkoju visiems prisidėjusiems prie vienuoliktojo žurnalo „Pulmonologijos naujienos“ numerio išleidimo ir linkiu malonaus skaitymo!

Lietuvos pulmonologų draugijos pirmininkas
Doc. Rolandas Zablockis